BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

We’ve got tonight…

2013-07-14 parašė Ka.B.

Žmonių likimai, viltys, svajonės, nesusipratimai ir visa kita kas įskaičiuota į kiekvieno gyvenimo lagaminą… Kartais dingsta… Kartais nelieka, kartais pametama, kartais pavogiama, kartais išsprūsta iš rankų… Tačiau reikia džiaugtis tuo kas lieka, jei ne širdy, ne sustingusiuose plaučiuose, o sieloje, mintyse ir laimės/meilės/džiaugsmo/liūdesio/skausmo ašarose… Viskas priklauso tik nuo mūsų.. Mūsų minčių ir sugebėjimo išsaugoti savo kelioninį lagaminą ir į bagažą krauti vis kažką naujo…

We’ve got tonight, who need tomorrow…

Rodyk draugams

Tai manos giesmės Tau priežastis.

2013-07-12 parašė Ka.B.

Būk kuo nori būti,
Kas tau sutrugdys?..
Žvelk į savo būtį,
Nors noro tavo niekas nematys…

Jausk ką nori jausti,
Yra tam priežastis…
Pabūk šalia truputi -
Žodžiai bus mūs sumaištis…

Juk gali mylėti,
Tai ne pražūtis…
Saulė gali šviesti,
Bet dabar - naktis…

Melsk kai nori melsti
Nors nori žūti ir pragaištis…
Kas kad nori jausti,
Juk paskutinė miršta tik viltis…

Žodžiai tie neišsakyti,
Tai jau likusi mana mirtis…
Laukti kol bus išsakyti…
Tai manos giesmės tau priežastis.

Rodyk draugams

“Meškutis”

2013-06-15 parašė Ka.B.

“Myliu tave”, tarė meškutis plišinei Onutei. Bet ji tylėjo, nes kalbėt nemokėjo. Mirksėjo, mėgino pravert savo lupytes ištart tuos skiemenis matytus mielo širdeliai pliušinuko. Jai neteko girdėti, regėti, tokių žodžių ir buvo ši sunerimus.
Meškiukas sutriko… Prisiglaudė prie jos. “Jauti? Taip plaka širdis. Ji sako, kad myliu tave nors tu to ir negali girdėt…” tęsė jis mintį jai suprantama kalba.
“Myiu tae” tarė gergždiantis Onutės balsas. Meškiukas nusišypsojo, o plišinukei Onutei užteko jausmo jog meškutis ją suprato…

Rodyk draugams

Šiandien man liūdna…

2013-02-01 parašė Ka.B.

Pamiršau kaip groti pianinu… Jis dabar man sapnuojasi naktimis… kviečia save atsivežti į Vilnių ar bent jau atsiminti, jog turėjau tokį nuostabų draugą, kuris nepaleisdavo manęs po pamokų, neleido pamiršti muzikos…
Pamiršau kaip reikia groti tiek daug dainų… Likę tik tekstai ir gitaros pamokų, akordų užrašai… O tonai? Kur pustoniai?.. Jų pas mane nebeliko… bet jie ten kažkur viduj… Širdy ar prote?.. Nežinia, nors jie ir veikia darniai…
Pamiršau ką reiškia būti su pilnai funkcionuojančiu skrandžiu… Kai gali valgyti betką ir betkiek ir negalvoti apie tai jog naktį gali būti bloga… Pamiršau ką reiškia kai bent savaitę neskauda galvos…
Buvau pamiršusi ir tą jausmą, kai esi tarp žmonių ir jautiesi vienišas… Kai eini ir galvoji jog geriau būčiau labiau kažkuo ypatinga, nes ir man reikia dėmesio… Ne vien telefonų pokalbių…
Pamiršau savo namų kvapą… Atsimenu tik kaip prie manęs glaudžiasi mano šuo kai verkiu, atsimenu vakarus ant laiptų kai šviečia saulė ar lyja lietus…
Pamirštu tą didelį norą mokytis… Kuris taip vedė mane į priekį visur ir visada…
Pamiršau net aistrą dailei… Nesugebu pasikabinti net senai senai nupiešto piešinio ant sienos…
Ir suprantu… Šiandien man liūdna… Liūdna kaip niekada…
Nebematau savy savęs… o tai baugu ir trigdo…

Rodyk draugams

Praradau?..

2012-11-18 parašė Ka.B.

Kažką praradau…
Man sako, jog praradau drąsą ir paspirtį… Kiti sako, kad jaučiuosi per saugi gyvenime, kad vėl stočiau į kovą dėl savęs… Kiti sako, kad komplikuoju savo gyvenimą ne ten kur reikia…
O aš pati prarandu save…
Ne, ne dėl to, kad manęs nebebūtų…
Nepavyksta pagauti mūzos dėl kurios gimdavo idėjos piešti, kurti, groti…
Atrodo, kad viskas, ką darau iš meno pusės yra priverstinis ir apsėsta minties jog tai tik savęs privertimas kažką daryti tokio, o tai nėra kažkas “tokio” stumia į neviltį ir nutraukiu viską, ką buvau pradėjusi…
Pikta, pikta ant savęs… Ne dėl to, kad nepagaunu mūzos, o dėl to, kad kai ji man atsiskleidžia, bent truputį aš jos ne tik kad nepagaunu, bet ir sugebu praleisti pro ausis… pati pradedu save stabdyti…
Kontroversiška?.. O taip… žinau…

Rodyk draugams

2012-06-21 parašė Ka.B.

Ar man vaidenasi, ar visos moterys mąsto vienodai?.. Pastebi tokias pat sentimentalias, pafotošopintas, meilybes, nuo kurių kartais pačioms koktu… Nejau bėgant metais pradėsim visos panašėti į tas “fyfas” su nulakuotais nagais, papūstomus lūpomis ir nebesugebančios sugalvoti jokios pokalbio temos, įskaitant ir orą, išskyrus tas temas: parduotuvės išpradavimas, nagų lakas, šukuosena?..

Rodyk draugams

Poliklinikos vaizduos paskendus

2012-03-27 parašė Ka.B.

Pamišėlio mina jis sėdi grieždamas dantį ant visų pacientų. Einant pro šalį seselėms jo veidas nušvinta, jis jau stojasi burbėdamas kažkokius neaiškius garsus. Tačiau seselė raeina nekreipdama dėmesio. Jis nuliūsta, sugniaužia keistą popierėlį, rodos popieris su portretu ir vėl nukabinęs nosį prisėda.
Po kelių minučių jo veide vėl atsiranda pamišėlio mina. Ir tik dabar supranti, kad jam paralyžuota viena veido pusė ir šis vyriškis nesuvokia jog “apgriežia” visus aplinkinius…

"Old man on wall" by jfleck

Rodyk draugams

Blablonės

2012-02-27 parašė Ka.B.

Kaip smagu! Mano žiurkukas nesėkmingai mėgina perstumdyti baldus ir savo ėdalo dėžutę įsinešti į namelį. Kolkas, aišku, jam tai nepavyksta, tačiau jis nenuleidžia savo letenyčių ir stengiasi…
Ech… Aš ir taip moku (ar bent jau noriu mokėti)!

Rodyk draugams

Punktas

2012-02-10 parašė Ka.B.

Narkomanų šutvė, sovim eilėj prie “kraujo padavimo punkto” ir laukiam to didingo momento, kai bus pradurtos, dar kartą, mūsų venos, malonumas tai bent malonumas, mažas vaikas prieš mane vos neverkia matydamas susirūpinusius kientų-pacientų veidus kai šie išeina iš “punkto” nieko nepešę tik su šiek tiek “nuleistu” krauju tyrimams… Išeinu ir aš, mano veidas abejingas, nolifer’is, dar vienas…

O lauke maloniai vėsu…
Ant rankos kaupiasi mėlynė… netikslus dūris suardyta kraujagyslės struktūra… įdomu kiek laiko po oda dar bėgs kraujas ir kokio dydžio šį kartą bus mėlynė…

Vėsuma apgaubia savo ramybe… Narkomanų šutvė skirstosi, nors gretos nemažėja, eilė per visą koridorių, visi su tom pačiom abejingom kaukėm.

Šaukia laukas, vėsuma, o dar laukia rentgenas…

Rodyk draugams

Už vaivorikšte išpieštų durų (nieko, kas būtų susyję su kitos pakraipos asmenimis)..

2012-01-05 parašė Ka.B.

Gyvenu už durų… Taip, už tų su vaivorykšte…
Sako, vaivorykštės gale yra puodas aukso… Vadinasi aš esu gnomas saugantis puodynę pilną brangenybių… Bet mano brangenybės gauna kiekvienas užėjęs… Šiluma, džiaugsmas, meilė, saugumas ir daug kitų nuostabių malonumų…
Štai kas slypi mano begalinėj, kaip kalėdų senio maišas, puodynėj… Laimė tiems, kurie ją randa… Ji nėra paslėpta, tik už vaivorykšte išpieštų durų..

Rinktis patiems, ką matyti... Spalvos vs tamsos tirštuma..

Rinktis patiems, ką matyti... Spalvos vs tamsos tirštuma..

Rodyk draugams