BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Atvira "dūšia"’ kategorija

Niekados

2010-02-23

Niekada nerodyk, kad tau sunku.
Niekada nerodyk, kad tau skauda.
Niekad nerodyk, kad tau silpna.
Niekad nerodyk savo ašarų brangių tik tau.
Niekados nerodyk, kad tau reikia pagalbos, nes Jie tau nepadės taip, kaip tau reikės.
Nes Jiems nereikia tavo skausmo,
Nes jiems nereikia tavo ašrarų,
Nes jiems nereikia silpnų,
Nes Jiems nereikia katino vienišiaus.
Jiems tavęs reikia tik kaip stiprios atramos,
kuri pralinksmina
kuri pastumia tinkaman kelin,
kuri suteikia noro gyventi ar bent egzistuoti…
kuri suteikia jėgų stengtis dėl savęs,
Kuri veda į priekį pasiklydus ir neleidžia suklupt tamsoj…
Jiems nereikia palūžusio vedlio.
Jiems reikia vedančios saulės sutemose,
arba skaidraus mėnulio tamsoj…

Rodyk draugams

Įkalinta tarp pirštų

2009-11-29

Įkalinta tarp pirštų…
Tik aš tai tegaliu padaryti… Tik aš… Ne tu, ne jis, ne Jie…
Lieka tik vienintelis pasirinkimas… Aš.
Žaisti? Vaidinti paiką pelę pakliuvusią į “patobulintus” žiurkių spąstus su nudegintom vinim?.. O gal pavaidinti tą pelytę, kuri sugebėjo pasprukti vakar nuo kirvio, kuriuo švaistosi žudikas gatvėj?
O ji nejuokauja… graužia leizgyvio kojas vakarais. Jauti tą skausmą persmelkiantį tave ligi pat stuburo nervų gelmių, o gal “daeina” iki smegenų?..

Negali to padaryti tu, o aš nedrįstu.
Ką daryt?
Kodėl Jie verčia?
Kodėl Jie čia? Ko nori iš manęs tie padlaižiai ir klastūnai (juk jie dar vaikai, tik suaugusiūjų veidais)?.. Ne tarnat Jiems… nebūt nei kate nei pele… nežaist to žaidimo! Nesivaikyt pasaulio garbės… Būt JUODU KATINU kaip iki šiolei…
O Jie siūlo daug…:
Tas katinas pasiklydęs rūke… Šiltam smoge… tam dideliam mieste… Jis tik ieško šilumos… Ieško artumos rūko gilumuos… O jam lemta žaist tą kvailą žaidimą…
Žaidimą kurtą seserų - įrėžta ant siūlų liaunų…
It pyktis valdo palengva.
Žaidimas virs kančia.
Kančia taps pragaru dangaus…
Ir kas iš to ką gaus?..
Jie bus laimingi, po galais, jie auką naują gavo… O katinas vienišius?..

Nutils jis amžiams?.. Vėl juodas katinas klajos tamsoj… Toks vienišas ir liūdnas…
Nieks nematys to skausmo rytoj, nes tik vienas jis težino savas dainas…
Kurs jisai jas vėl nakčia… Dainuos žmonėms, kurie negirdi, dieną… Šypsosis: “Juk Tai Tokia Smagi Daina”…
Nebus vėl džiaugsmo tik talentas įgomtas, būt aktorium kasdiena…
vėl nieks jo nepažins, kol vėlei šešėliuos bus laimė, o tą šviesą temdys baimė, nes meilė…
Įkalinta tarp pirštų…

Rodyk draugams

2009-06-07

Niekad tavęs nepamiršiu… Visada liksi mano širdyje… užimsi tą specialią vietą tarp kitų žmonių… Bet paleidžiu tave… Vis tiek susitiksim kadanors…  Juk sakoma, kad viltis miršta paskutinė…

Rodyk draugams