BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Filosofavimai’ kategorija

2014-10-02

Ne viskas pasaulyje sukasi apilink šuns uodegą…

Rodyk draugams

Kartą gyveno baubas

2014-09-05

Kartą… gyveno baubas.
Jo tabatybė neskelbiama.
Vieniems jis kėlė džiaugsmą, o kitiems siaubą - priklausomai nuo aplinkybių… Gražiomis dienomis jis apsimezdavo gatvės praeiviu ir ramiai vaikščiodavo parku… Puikiomis dienomis dovanodavo laimę ir gėles… O niūriomis dainuodavo apie lietų… Šiaip jis nebuvo labai blogas…
Talentas ne iš pašaukimo… Ir profesija - manė jis - tik netinkamas laiko praleidimo būdas.
Kai aplinkybės susiklostydavo netinkamai, o žmogysta elgdavosi ypač blogai baubui, varkšeliui, tekdavo imtis savo amato… Varydavo jis kipšus, ožius ir kitokius asilėlius iš tos žmogystos iki kol ši tapdavo žmogumi.
Amato jam tekdavo imtis vis dažniau, tačiau jis nenusiminė. Manoma jog jis tikėjo gerais žmonėmis.
Išgarsėjo Baubas, o gal vertėtų sakyti Ponas Baubino, savo netinkamu darbo rezultatu. Baubas - nebaubino, o stebino (!) savo pasirodymais geromis, puikiomis ar gražiomis dienomis… Šio nuotaika greit kizdavo (nors šio jo būdo bruožo buvo galima tikėtkis), tad žmogystos atvykdavo ir išvykdavo, o baubino mėgavosi, kad ir nevisad dėkingo bei ne visad mėgiamo darbo, rezultatais.
Tad Ponas Baubino skelbė žinią: paverskite savo žmogystiškumą - žmogiškumu, o nemėgiamą darbą - saulės spindulėliu ir visad švies saulė, ir visad liesis daina nors naktys būtų šaltos, o dienos drėgnos ir tamsios…

Rodyk draugams

Sunku suvokti

2013-09-27

Ir aš suvokiu jog yra blogesnių dalykų nei melas, neapykanta, pavydas, pyktis, išdavystė, kerštas… Tačiau sunku… sunku suvokti ką gali žmogus padaryti… sunku suvokti kaip gali skaudinti tai ką žmogus padaro ir nesvarbu ar vedinas gerų ar blogų paskatų…
Sunku suvokti jog daugybė tų linksmų veidų, už kurių (akyse) matau liūdesį, skausmą, troškimą jog atsirastų viltis… Sunku suvokti jog daugybė žmonių kenčia… Sunku jog jie verkia… Sunku suprasti jog kaikurie iš jų suklupę nebenori pakilti…
Sunku suprasti iki kol pats neguli ant žemės, lovoj, žolėj, pusny, ar dar kur… Ir skaudančia širdim verki… Paleidi valią ir tau nieko nebelieka tik verkti… klykti… gal būt ir pykti ant savęs, kitų, lemties, Dievo ar dar ko kuo tuo metu tiki…
Sunku nekentėjusiam suprasti… Sunku kentusiam nejausti… Sunku parklupusiam atsistoti… sunku jautusiam skriaudikui atleisti…

Rodyk draugams

2010-09-23

Yra ne tik tamsa, kurioj gali būti jauku arba labai baisu…
Yra ir akinanti šviesa, kai jautiesi toks aklas kaip niekad nebuvai ir tuo pačiu lyg ir saugus, nes supranti kad kiti (kaip ir tamsoje) taip pat yra apakinti ir akli…
Bet, kaip ir tamsa, daugeliui akinanti šviesa ir buvimas joje sukelia tiek pat nemalonių jausmų, kaip ir ėjimas vienam aklinoj tamsoj…
Sąlyginai toks aklumas ar tamsoje, ar šviesoje yra toks pats… abu yra nejaukūs ypač jei išgirsti kažką svetimą kvėpuojant tau pro petį ausin; abu yra nejaukūs, nes eidamas bijai padėt koją, o gal nukrisi prarajon (arba bent nuo laiptų); susidūrimas tokioj šviesoj ar tamsoj su savimi taip pat glumina, nes daugelis tokio minčių antplūdžio neišlaiko (juokinga? neįsivaizuoji juk ten nebuvai); taip pat abu savotiškai geri - aklas yra aklas tu pradedi jausti daugaiu jausmų, kurie pirma trigdo, o paskui tarsi paskandina tave naujų ir gal netgi geresnių bei jaukesnių jausmų ekstazėje…

Rodyk draugams

Niekados

2010-02-23

Niekada nerodyk, kad tau sunku.
Niekada nerodyk, kad tau skauda.
Niekad nerodyk, kad tau silpna.
Niekad nerodyk savo ašarų brangių tik tau.
Niekados nerodyk, kad tau reikia pagalbos, nes Jie tau nepadės taip, kaip tau reikės.
Nes Jiems nereikia tavo skausmo,
Nes jiems nereikia tavo ašrarų,
Nes jiems nereikia silpnų,
Nes Jiems nereikia katino vienišiaus.
Jiems tavęs reikia tik kaip stiprios atramos,
kuri pralinksmina
kuri pastumia tinkaman kelin,
kuri suteikia noro gyventi ar bent egzistuoti…
kuri suteikia jėgų stengtis dėl savęs,
Kuri veda į priekį pasiklydus ir neleidžia suklupt tamsoj…
Jiems nereikia palūžusio vedlio.
Jiems reikia vedančios saulės sutemose,
arba skaidraus mėnulio tamsoj…

Rodyk draugams

Žodžiai

2010-01-08

Žodžiai, ak tie žodžiai…
Tokie kvaili, nereikalingi, bet kartu tokie svarbūs ir galingi…
Vieni jų pražūtingi, kiti labai laimingi…
Vieni sukelia didžius skausmus, kaip tie kuriais suabejojau vakar (ar tai tiesa? Ar visa ką man sako nėra kartu ir melo dalia? o gal tai dviprasmybė, kurią pasirenki patsai?)…
Kiti sukelia didžią laimę, aikšu, priešingai nei pastarieji - pirmieji, jais gali pasikliaut, nors jie ir būtų kartais per daug pikti ir taip pat skausmingi ar labai švelnūs, kartu ir pražūtingi…
Abejonės, lyst - nelyst… dvejoja zylė ana tenai tūpėdama ant stogo ir matydama apsnigtą, rūkstantį kaminą… Jai juk šalta vakarais, kai lauke per daug balta…
Žodį sušnibžda vis kas paslapčia ir tu jau bėgte, kaip kamuoliukas rankose vaiko… Šast! Ir gyva bėda… Įkrito jisai vėl upėn, gelbėjo skęstantį jis kamuoliuką… Mama - nebrisk, o vaikas ką? Kamuoliukas juk senelio dovana, ką brangusis jam pasakys kai kitą vasarą mažasis atvyks be mielojo kamuoliuko?
ir vėl dvejonė ta paika…
Klausyt tėvų ar jau pabaiga?
O kaip tie maži vaikai?.. Myliu sakai? Ar girdi tai dažnai?.. O gal bijai ištart, bijai suklyst dvejoji… atstumimas juk greta ir karališka pasaka baigta. Nuojauta paika, tai kvaila dalia.
Tie žodžiai juk galingi, nors ne visi jie prasmingi… Ne visi garbingi, sąžiningi ar aikštingi…
Kaikurie saikingi… Kaip tas alkoholikas kurį matei šiandien praeidamas gatve, o gal autobuse keikiai jo smarvę didžią?..
Taip… Tai tiesa, jisai auga su tvarka, naudoja vargšas maistą labai galingai, o ginklas jo smarvė garbinga. Juk dabar tokia mada, kuo mažesnį vežt balivyklon kuo daugiau (komos?) tuo kietesnis.
va šitą gėriau vakar, šitas, va, rytojuj….
Žodžiai… Tie paikai svarbūs žodžiai…
ne visi juos girdi, ne visi išgirdę priima ar supranta, ne visi susitaiko su tikrove, ne visi gudrūs jos perverst savaip, ne visiems tai ir naudinga… juk žaist žaidimą šį pavojinga, nes dažnai tai ir nesėkminga, nors laimėtujų lauks laimė kaip ir žaidimas nelabai sąmoninga (veikiama pasamonės ji bus) taip pat išdidi, nors ir labai trapi…
saugok, nepamesk to kamuoliuko…
Žodžiai, ak tie žodžiai, kuriuos girdi, bet nesuprati…

Rodyk draugams

Sunkumai?..

2009-12-25

Jei tau sunku tik neik pačiu lengviausiu (paprasčiausiu) keliu, nes tai atsigręš prieš tave.. Įveik viską su tom taisyklėm kurios duotos (arba dar jas pasunkink) ir neišsisukinėk per “įstatymų” spragas… Jei jau išsisukai vieną kart lengvai antrą kart vis teik gausi su tuo kovoti, o tu jau nebegalėsi pasinaudoti palengvinimais.
Stok akis į akį su sunkumais, nes kuo greičiau juos įveiksi (o tu jų neįveikti negali) tuo mažiau problemų - pasėkmių - tūrėsi ir tuo mažiau papildomų pastangų reikės.
Jei jau atėjo sunkumai jir ir praeis reikia tiesiog tai atlaikyti.

Rodyk draugams