BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘AtSiBuDaU’ kategorija

Kartą gyveno baubas

2014-09-05

Kartą… gyveno baubas.
Jo tabatybė neskelbiama.
Vieniems jis kėlė džiaugsmą, o kitiems siaubą - priklausomai nuo aplinkybių… Gražiomis dienomis jis apsimezdavo gatvės praeiviu ir ramiai vaikščiodavo parku… Puikiomis dienomis dovanodavo laimę ir gėles… O niūriomis dainuodavo apie lietų… Šiaip jis nebuvo labai blogas…
Talentas ne iš pašaukimo… Ir profesija - manė jis - tik netinkamas laiko praleidimo būdas.
Kai aplinkybės susiklostydavo netinkamai, o žmogysta elgdavosi ypač blogai baubui, varkšeliui, tekdavo imtis savo amato… Varydavo jis kipšus, ožius ir kitokius asilėlius iš tos žmogystos iki kol ši tapdavo žmogumi.
Amato jam tekdavo imtis vis dažniau, tačiau jis nenusiminė. Manoma jog jis tikėjo gerais žmonėmis.
Išgarsėjo Baubas, o gal vertėtų sakyti Ponas Baubino, savo netinkamu darbo rezultatu. Baubas - nebaubino, o stebino (!) savo pasirodymais geromis, puikiomis ar gražiomis dienomis… Šio nuotaika greit kizdavo (nors šio jo būdo bruožo buvo galima tikėtkis), tad žmogystos atvykdavo ir išvykdavo, o baubino mėgavosi, kad ir nevisad dėkingo bei ne visad mėgiamo darbo, rezultatais.
Tad Ponas Baubino skelbė žinią: paverskite savo žmogystiškumą - žmogiškumu, o nemėgiamą darbą - saulės spindulėliu ir visad švies saulė, ir visad liesis daina nors naktys būtų šaltos, o dienos drėgnos ir tamsios…

Rodyk draugams

We’ve got tonight…

2013-07-14

Žmonių likimai, viltys, svajonės, nesusipratimai ir visa kita kas įskaičiuota į kiekvieno gyvenimo lagaminą… Kartais dingsta… Kartais nelieka, kartais pametama, kartais pavogiama, kartais išsprūsta iš rankų… Tačiau reikia džiaugtis tuo kas lieka, jei ne širdy, ne sustingusiuose plaučiuose, o sieloje, mintyse ir laimės/meilės/džiaugsmo/liūdesio/skausmo ašarose… Viskas priklauso tik nuo mūsų.. Mūsų minčių ir sugebėjimo išsaugoti savo kelioninį lagaminą ir į bagažą krauti vis kažką naujo…

We’ve got tonight, who need tomorrow…

Rodyk draugams

Tai manos giesmės Tau priežastis.

2013-07-12

Būk kuo nori būti,
Kas tau sutrugdys?..
Žvelk į savo būtį,
Nors noro tavo niekas nematys…

Jausk ką nori jausti,
Yra tam priežastis…
Pabūk šalia truputi -
Žodžiai bus mūs sumaištis…

Juk gali mylėti,
Tai ne pražūtis…
Saulė gali šviesti,
Bet dabar - naktis…

Melsk kai nori melsti
Nors nori žūti ir pragaištis…
Kas kad nori jausti,
Juk paskutinė miršta tik viltis…

Žodžiai tie neišsakyti,
Tai jau likusi mana mirtis…
Laukti kol bus išsakyti…
Tai manos giesmės tau priežastis.

Rodyk draugams

“Meškutis”

2013-06-15

“Myliu tave”, tarė meškutis plišinei Onutei. Bet ji tylėjo, nes kalbėt nemokėjo. Mirksėjo, mėgino pravert savo lupytes ištart tuos skiemenis matytus mielo širdeliai pliušinuko. Jai neteko girdėti, regėti, tokių žodžių ir buvo ši sunerimus.
Meškiukas sutriko… Prisiglaudė prie jos. “Jauti? Taip plaka širdis. Ji sako, kad myliu tave nors tu to ir negali girdėt…” tęsė jis mintį jai suprantama kalba.
“Myiu tae” tarė gergždiantis Onutės balsas. Meškiukas nusišypsojo, o plišinukei Onutei užteko jausmo jog meškutis ją suprato…

Rodyk draugams

2011-10-17

Tik dėl fono: Blue foundation - eyes on fire. (reikia ne konteksto, kur ta daina panaudota, o žodžių kurie skverbiasi iš ten…)

Ir pagalvojus… Tokiam (viduj) gležnam, jautriam žmogui tiek daug sunkumų… tiek daug rūpesčių ir galvos skausmų… Skauda tiek nuo tyrimų, tiek nuo kitų (tam tikrų) žmonių, tiek nuo nežinios… Norisi, kad viskas kuo greičiau baigtūsi, tačiau taip nėra… “Mes negalime”, “Tavo organizmas keistai reaguoja į alergenus”, o aš jau girdžiu už nugaros “tik,tak, tik,tak”… Sunku (kas išgirst paskutinio mamuto raudą?)… Nenoriu prisirišt prie žmonių… nenoriu, kad šie prisirištų prie manęs, bet kaip skaudu, kad kaikurie taip nutolsta…

Rodyk draugams

Susitaikyk

2011-10-01

O taip…

susitakyk, to kas buvo nebebus…
prarasta ir nebegryš būtent taip kaip nori…
Galvojai kad tai draugai? Susitaikyk su tuo ką praradai arba su tuo nuo ko nusisukai.

Sėkmės gyvenime kvailiai! (?)

Rodyk draugams

Ak taip..

2011-07-01

Štai sėi chuliganas, už kampo gal jau tvanas..
Štai dar vienas savimyla koks jo planas?
Šiandieną štai Harietas naują veidą pasidarė,
O rodės kad bus kamikadzė…

Ak taip… Savimeilų jauminas..
Kas per atgimimas…
Šonas nugulėtas,
O pašonėj kelmas jau uždėtas.

Ak taip… Savimeilų jaunimas…
Pasikeis tuoj jiems rimas..
Nepakeis jau jų ponas Ritmas…
Jau fronto puses ims savimeilų jaunimas…

Rodyk draugams

Kas aš esu? (po ilgo laiko tarpo aš ir vėl čia?)

2011-06-30

Taigi… Kas aš esu?..

Atrodo, iš pavadinimo, tai jau tūrėjau išsiaiškinti ir tvirtai viską žinoti, beet yra taip:

Nesu, aš, nei miela, nei labai gera ar kažkas panašaus į vaikštantį gėrį… Na nekalbant apie tai,kad nesišlaistau gatvėm girtut girtutėlė ir benamiam neaiškinu apie jų gyvenimo peripetijas…
Esu aš pikta (na, gal labaiu tiktu arši), dažnai ne(su)valdoma, kunkuliuojanti ir išpaikusi (norinti to ko negalima gaut, o tai suvokus širstanti)..
Neapsisprendusi - norinti daug dėmesio, o jo gavusi bėganti nuo jo ir visus atstumianti savo agresija…

Ir ką atsakytume į tai? Prabilo antrasis balsas.
O gi nieko. pratarė trečiasis.

Ir taip baigėsi, mano vidinis dialogas…

Kaip sakomau: AtSiBuDaU!!

Rodyk draugams